žydėjimas

1 žydė́jimas sm. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. SD127, D.Pošk, S.Dauk, Sut, I, N, M, ŠT35, DŽ, BTŽ, ŽŪŽ47 → 1 žydėti 1: Žydėjimas prasideda, kai prasiskleidžia pirmieji žiedai, o baigiasi, kai nubyra visų žiedų vainiklapiai rš. Sausas oras paskatina žydėjimą T.Ivan. Kaip tie pasibaigia žydė́jimai visi, palieka toks dykas laikas Dj. Toks žydė́jimas buvo, ka nė lapų nebuvo Grnk. Kas žydė́jimas buvo, vieni žiedai buvo, oje kaip žydėjo Klm. Baisiausias žydė́jimas karkliukų Klt. Ale patrakęs žydė́jimas KlvrŽ. Žydė́jimas buvo nežmoniškas sodų, o uogų nėr Kvr. Sulig žydė́jimu i grambuoliais panašu, kad šiemet bus obuolių Btr. Pernai žydė́jimo laikas kad buvo, šiltà buvo Plšk. Kas žydė́jimas tų žirnių, kas žydė́jimas, o ankšties nė vienos Grš. Ne anų žydė́jimas buvo, ne į žydūlius ejo – geros cibulės Krš. Kai užeina šalnos, tada po žydė́jimui Slk. Menkas žydė́jimas, koks žiedelis sukrautas, ir po žydė́jimui Ant. Būlot, liepų žydė́jimas žmogų linksmą darė Drsk. O sodų žydė́jimas, o gražu, – žmogui varguleliui nėra kada žiūrėt Tvr. Dabar pats ramumas, toks žydė́jimas, kvepėjimas Slk. Rugių vaisius mažesnis, nes žydėjimas pripuls negeru laiku IM1858,16. Tirštas pienių žydėjimas, kažin kada tokį geltonumą Nikodemo akys regėjo, net skausta V.Bub. Vaisinga žemė pilna visokių gražių vaisių, žydėjimų bei augmenių Ns1850,2. | Ta suknelė lyg į alyvų žydė́jimą būtų (spalva kaip žydinčios alyvos) Jrb. 2. Tršk laikas, kai augalas žydi: Par sodnų žydė́jimą balindavo drobes Žg. Šįmet tiek prilijo į patį žydė́jimą bulvių – i niekas neužaugo Jrb. Prieš žydė́jimus trąšų kam bereik Krč. Per tą žydė́jimą ka davė sniego, ale rugiai buvo našūs Sutk. Dar prieš žydė́jimą [žirnius] užpuola amarai daugiausia Kpč. Par patį sodų žydė́jimą atšalo Krs. Žydė́jime rugiai auga Pls. Atšalo pačiam obelų žydė́jime Ktk. Kad šalnos nebus pačiam žydė́jime, bus obuolių Sug. Pasnigo vasarą, rugių žydė́jime Žl. Par žydė́jimus lijo, vertė – be uogų i be obūlių [likom] Rdn. Agurkus sėja, kai alyvos pradeda žydė́t – visa su žydė́jimu Plvn. Par liepų žydė́jimą nereikia leisti ančiukų, neišsiris LTR(Grk). 3. Šlč → 1 žydėti 2: XVI a. buvo tikrasis Lietuvos užsienio prekybos pakilimo ir žydėjimo šimtmetis LEXXIII42-43. Tai įvyko pačiu džigitų tautos žydėjimo ir galingumo metu A.Vien. 4. DŽ, NdŽ, Sur gražumas, gerasis amžiaus laikas: Visokių dienų buvo, visokių metų, du karai, ne juokai, pačio[je] jaunystė[je], pačiame žydė́jime End. Jaunas vyras pačiame žydė́jime – i gavo numirti Sd. Pats žydė́jimas žmogaus jaunysčia Grd. Pačiam žydė́jime žmogus, reikia vaiką supt Pnd. Jis amžių jau baigia, o jūs pačiame žydėjime J.Paukš. Kas tie niekai, žudę jaunystės žydėjimą! M.Katil. Juk visos kaip viena mano, kad josios žydėjimo metas jau kadai kadžių pasibaigęs P.Trein. Per žydėjimą panystės tavo turėk mane po apginkla savo SGII94. 5. LEXXXIII100 → 1 žydėti 7: Vandens žydėjimas, vandens spalvos pasikeitimas dėl fitoplanktono greito dauginimosi LTEXII74. Eič maudytis, ale gal dabar pats vandenio žydė́jimas Ds. 6. Všn → 1 žydėti 8: Nykščio žydė́jimas reiškia pagyrimą, o smaližio – dovaną Brž. Nagų žydėjimas reiškia vargą LTR(Srj). 7. → 1 žydėti 9: Jų abiejų nosys niekad nepraranda spalvingo žydėjimo ir gerokai papurtusios M.Katil. 8. Vkš → 1 žydėti 10: Žydė́jimas pasikartoj[o] dvidešimt aštuntoj dienoj – sveika moteriškė Sn. \ žydėjimas; nužydėjimas; peržydėjimas; pražydėjimas; sužydėjimas